2023 m. vasario 9 d.
Paskutiniàjà plenarinës sinodinio kelio sesijos dienà Europos þemyno delegatai pradëjo ðv. Miðiomis, kurioms vadovavo apaðtaliðkasis nuncijus Èekijoje ið Nigerijos kilæs arkivyskupas Jude Thaddeus Okolo. Homilijoje nuncijus priminë pop. Pranciðkaus troðkimà, kad Baþnyèia taptø visus priimanèia ðeima ir ragino sielovadoje vengti iðankstiniø nusiteikimø.
Susirinkus dalyviams á salæ CCEE pirmininkas arkivysk. Gintaras Gruðas kalbëjo apie darbinio dokumento (Instrumentum laboris) rengimo procesà. Dokumento projektas, kurá ruoðë teologø komisija, vadovaujama t. Giacomo Costa SJ, savo darbà baigë tik apie penktà valandà ryto. Iki þemyninio susitikimo nebuvo sudaryti jokie ðio dokumento apmatai, bet dokumentas gimë klausantis ávairiø kraðtø pastebëjimø, pasiûlymø ir áþvalgø. Kadangi buvo norima pateikti dokumento pirminá projektà kuo greièiau, buvo pasinaudota internetinëmis vertimo ið kitø kalbø programomis, todël nereikia bûkðtauti, kad vertimas stokoja tobulumo. „Pasijuskime visi ðio teksto, ðio projekto autoriais“ – kalbëjo arkivysk. G. Gruðas. Dokumentas buvo skaitomas anglø kalba, o vertëjai vertë á keturias kalbas, kad visi dalyviai galëtø suprasti turiná.
Dokumento áþangoje apraðomas visas Europos þemyne nueitas kelias; paminëta, kad Dievas myli ir sekuliarizmo paveiktà pasaulá; minimos ir ávairaus iðnaudojimo bei piktnaudojimo padarytos þaizdos, LGBTQ+ þmoniø sunkumai.
Tolesnëje dokumento dalyje pabrëþiamas ásiklausymas á kitus þmones ir ásiklausymas á Ðventosios Dvasios ákvëpimus. Buvo iðkelta Dievo þodþio svarba. Viso susitikimo metu garbingiausioje vietoje buvo padëta Evangelijø knyga, prie kurios degë dvi þvakës. Viena þvakë buvo trumpam laikui uþgesusi, bet ir vël uþdegta. Kaþkas ið dalyviø iðreiðkë graþø palinkëjimà, kad Dievo þodþio ðviesa Baþnyèioje niekada neuþgestø.
Iðsakytos mintys ragina gráþti prie ið Krikðto kylanèio bendro krikðèioniø orumo temos ir jà pagilinti, kad bûtø aiðku, kokià vietà pasaulieèiai uþima Baþnyèioje ir kokias funkcijas gali atlikti savo parapijose. Svarstant krikðèioniðkojo liudijimo reikðmæ buvo iðkelta iðtikimybës Vieðpaèiui tema. Juk kiekvienas kraðtas turi kankiniø dël tikëjimo bei daugiametæ iðtikimybæ Vieðpaèiui parodþiusiø asmenø, kurie lyg ðvyturiai liudija Kristø.
Pastebëta, kad Dievo tautos lûkesèiai yra labai aukðti, todël nereikia per daug tikëtis ið paties sinodalumo proceso, bet verèiau radikaliau atsigræþti á Vieðpatá. Ne procesai, projektai ar planai suteikia Baþnyèiai vilties, bet Vieðpaties buvimas. Pasaulis turi daug þaizdø (pandemija, kûrinijos niokojimas, karai...), todël Baþnyèia yra paðaukta tas þaizdas gydyti. Tai vyksta per santyká, á kurá kvieèiami ir nekrikðèionys bei visai netikintieji siûlant jiems dialogà.
Pabrëþtas susitaikinimo poreikis. Baþnyèia pripaþásta savo klaidas ir praðo atleidimo, nes tik tai sukuria naujà pradþià. Nereikia bijoti nuomoniø ávairovës, ir to, kad pastebimas Baþnyèios iðkultûrinimas Europoje, bet reikia daugiau kenotinës ekleziologijos, pabrëþianèios Jëzus Kristaus kraðtutiná nusiþeminimà tam, kad iðgelbëtø pasaulá.
Dokumento projektas neiðvengë ir átampø temos. Prisimenant ÞED pristatytà Baþnyèios kaip palapinës ávaizdá, primenama, kad be átemptø virviø palapinë negalëtø iðsilaikyti. Kuo labiau norime praplësti palapinæ, tuo didesnës átampos kyla. Baþnyèioje taip pat átampos yra neiðvengiamos, nes ji yra dinamiðkas ir gyvas organizmas: átampos tarp sielovados metodø ir Baþnyèios mokymo, pasaulieèiø bei dvasininkø santykis ir t.t. Svarbu vengti pagundos kurti „naujà“ Baþnyèià atsitraukiant nuo Baþnyèios mokymo. Tarp átampø buvo paminëtas ir moterø rolës Baþnyèioje klausimas. Pats sinodalumas taip pat gali sukelti átampø, nes reikalauja permàstyti ið Ðventimø kylanèios tarnybos (t. y. dvasininkø) vietà Baþnyèioje.
Dokumentas kalba apie gilesnës katechezës visai Dievo tautai svarbà, apie nuolatiná dvasininkø ugdymà, kad Baþnyèia galëtø kuo tobuliau ávykdyti savo misijà pasaulyje. Taip pat buvo prisimintos ir ðeimos, kurioms reikia ávairiopo palaikymo, kad gebëtø perteikti tikëjimo lobá savo vaikams ir anûkams. Liturgija taip pat susilaukë dëmesio, nes liturginis atsinaujinimas kyla ið turtingos liturgijos tradicijos, o ne ið tariamo „modernizmo“.
Apibendrinimo pabaigoje pastebëta, kad iki ðiol nueitas sinodinis kelias buvo giliai dvasinë patirtis, liudijanti besàlygiðkà Dievo meilæ savo tautai ir skatinanti atrasti Eucharistijà kaip bendrystës ðaltiná. Baþnyèiai iðlieka iððûkis atrasti kalbà, kuria galëtø aktualiai ir moderniai pristatyti savo tradicijà ðiuolaikiniam pasauliui.
Iðklausæ dokumento projekto susirinkimo dalyviai pateikë savo pastabas, pasiûlymus bei kritikà. Kadangi dël laiko stokos nebuvo galimybës iðklausyti visø norinèiø pasisakyti, sesijos dalyviai buvo raginami raðtu pateikti savo pasiûlymus, nes dokumentas dar bus redaguojamas ir tvarkomas. Tikimasi, kad maþdaug po trijø savaièiø bus paskelbtas galutinis Europos þemyno Sinodinio kelio dokumentas.
Europos delegatø Prahoje susitikimo pabaigoje CCEE pirmininkas arkivysk. Gruðas visiems padëkojo ir pasidalijo dvasine patirtimi: „Krauju aptekæs ir paniekintas Jëzus ðiandien atsisuka á kiekvienà ið mûsø ir klausia – ar myli mane toká? Tà patá galime pasakyti ir apie Baþnyèià, kuri ðiandien atrodo panaðiai. – Ar mes mylime tokià Baþnyèià, kuri panaði á paniekintà Kristø?“ Á ðá klausimà kiekvienas atsakë asmeniðkai. Susitikimo dalyviai baigë savo darbà giesme Salve Regina.
Sinodinis Europos þemyno kelias dar nesibaigia, nes vasario 10-12 dienomis Prahoje Sinodinio kelio áþvalgomis dalinsis ir þemyno vyskupø konferencijø pirmininkai, kurie pateiks savo áþvalgas. Dþiugu, kad Sinodinis kelias tæsiasi visais lygmenimis. Vieðpats telaimina visus, juo keliaujanèius!
Vysk. Algirdo Jurevièiaus informacija


|